- pavėplioti
- pavė́plioti 1. tr., intr. pavapėti; niekus pašnekėti: Jau jų mažiukas šiek tiek pavėpliója Vlkv. Nu ką va tau pavėpliót? Lp. | refl.: Pupų Dėdė pasivė́pliojo išejęs, ir po visos komedijos Šts. 2. intr. pavėplinti, paeiti kaip vėplai: Antai Pabrėžiukai lygu varlėžiai vos pavėplioja Žem. \ vėplioti; išvėplioti; pavėplioti
Dictionary of the Lithuanian Language.